Ryšium su tuo, jau visiems gerai žinomu faktu, jog šiais laikais Tėvynėj likt yra absurdiškai nepopuliaru (ir beveik neįmanoma for any sane person), būdamas be galo dėkingas Europos Sąjungai už atvertas sienas ir Vokietijos Bundeslandui už eurus (seriously, kaip įmanoma kažkur neiškeliaut, kai egzistuoja tokios galimybės?!) - išvykau svetiman kraštan, kaip tas jauniausias brolis-durnelis laimės, kuri, kaip aš tikiuos, yra tiesioginė aukštojo mokslo išdava, ieškot.
Žiūrint retrospektyviai, panašu jog kelionės planas nebuvo per daug imbicingas: kaip nors nusigaut iki Rygos, kur geri žmonės iš airbaltic sutinka už 31 eurą pametėt iki Frankfurto. Atvykus į vieną didžiausių Europos aerouostų reikia susigaudyt kur ten yra tasai išgirtasis Fernbahnhof ir ten įsėst į kokį-tais medinuką. Medinuku nuriedėjus iki Frankfurt Hauptbahnhof per 8 minučių langą pakeist traukinį, kuriame būtų gerai neužmigt ir nuriedėjus ~3,5h išlipt, bo kitaip atsibusiu Vienoj (which is not my final destination). Apie 20h vietos laiku, išlipus (tinkamoj) galutinėj stotelėj kaip nors susigaudyt nepažįstamam (naktiniam) mieste ir atsibelst iki Hostelio.
As always in such cases: the shit hits the fan. Repeatedly.
- 1/5 -
Tik paskutinį vakarą pakuojantis daiktus namie (o kaip, mielas nuolankusis skaitytojas, ko gero sutiks - sukišt visą savo gyvenimą į du sudrožtus lagaminus nėra nei logistikos, nei sprendimų-priėmimo-teorijos prasme lengvas darbas) kaži-kaip airbaltic.lt interneto svetainėj užtikau pranešimą, jog nesvarbu kiek lagaminų mielas nuolankusis keliautojas yra "užpirkęs", į juos leidžiama sugrūst vis tuos pačius 20kg. Kadangi tai perskaitęs, visą pyktį savo retorinių sugebėjimų ir trūkumų dėka išliejau akimirksniu vietoj, čia paminėsiu tik tiek, kad likau it su kuoka daužtas, bo nesupratau kur čia, girdi, pokštas, nes kurių tada velnių pirkt lagaminus, jei negali vežtis daugiau daiktų (gal klystu, tačiau kažkaip kojinių ir megztinių pasaulyje tūris be svorio neegzistuoja. Net ir tuščias lagaminas sveria).
Pirmas svėrimas atskleidė, jog du mano lagaminai, remiantis klasikais, žemę spaudžia 290 Newton'ų jėga. Ponas megztinis ir ponios kelnės nuliūdo, sužinojusios apie pasikeitusius jų kelionės planus. Antras svėrimas: 25 kg. Pasikonsultavęs su buvusia klasioke, sužinojau, jog ją draugai pilotai praleido su 23,5kg ir nutariau, jog priešais ponią čemodanų sverėją įjungsiu savo I'm-too-sexy-for-this-flight miną ir stovėseną, o tada jau kaip nors praslysiu (visgi iš Amerikos parsitempiau apie 25-26 kg. ir niekas nepyko). Well think again fat-boy. Airbaltic svarstyklės (matyt dėl depresovos nuotaikos visoj Latvijoj) parodė 27,5kg ir buvau paprašytas sumokėt 75 latus (~365Lt) už papildomą svorį. Seriously?! Tie 7kg mano kojinių ir kito brudo kainuoja pigiau, so I did what every proud Lithuanian would do - apsivilkau 3 storiausius megztinius ir belenkokiu random'u išmečiau dar 2 kg šlamšto. Voilà - 19,8.
Sweating like a pig (and a fat one at that) - supresavau likusius daiktus į vieną lagaminą, tad galutinis viso to džiaugsmo rezultatas: 20 kg čemodanas ir 12 kg kuprinė (screw you, airbaltic). Try to picture that to yourself: storas, kaip Michelin žmogus tautietis, vilkintis tris megztinius ir žieminį paltą ant kupros tempia kaip balioną išsipūtusią kuprinę, paskui, tarsi plūgą, traukia komodos dydžio čemodaną ant klibančių ratukų. It's like asking for trouble.
To be sadly continued....
