Šian mielajam nuolankiajam skaitytojui išdrįsiu papasakot apie gan įdomų akademinio jaunimo kasdienį reiškinį - mokymąsi universiteto bibliotekoje (kurioje kaip tik ir kurpiamas šis įrašas, tarsi pažeidžiant visą tą šventą mokymosi ritualą).
Ir visai nesvarbu, jog šiandien šeštadienis ir statistical inference related war stories skaitau nuo pat ankstaus ryto, užuot blaivęsis po hipotetinio vakarykščio vakarėlio (most of my social life is hypothetical and conditional on...me being socially retarded). Jumim užtenka žinot tik tiek, jog visus tuos integralus, neaiškių skirstinių laukiamų verčių savybes ir dar belenką, ką tik sugebu suprast iš to ką perskaitau, kemšu galvon, because here it's kinda sexy to know shit. Not shit per se, but more like: all the lolz and funz of how a batshit crazy random variable may behave.
Aaany-how, taipogi puikiai mokytis galima ir namie, jei, savaime suprantama, nesi textbook definition of ADHD, kaip kad gerbiamas autorius (procrastination and shit-loads of distractions may do wonders to one's work ethic. If by "wonders" you mean total-fokking-annihilation). Na, gerai, gal ir nesu pasiekęs tokio absoliutaus suskystėjimo, kad nesugebėčiau perskaityt kelių knygos skyrių nepasitikrinęs facebook, gmail ir RSS-reader'io (can you?), bet norėdamas susikaupt rimtesnei užduočiai jau turiu pradėt ribot savo connectedness (mental regression through technical progress), nes seriously... I feel like my soul has an internet plug. Dear God, is there WiFi in heaven?
That's where the library comes into play (not that it's heaven or something. However it does have WiFi). Vieta, kurioj už per daug garso sukėlusį knygos užvertimą gali būt nukryžiuotas ir ketvirčiuotas at the same time, yra daugiau nei ideali žinių ištroškusiam moksliukui. O be to, kažkaip gėda visiem matant tikrintis facebook (ir ne tik todėl, kad niekada neturiu jokių update'ų ir jokių pasiūlymų draugaut. It's a cruel world out there). Tiesiog ne lygis.
Tokio perdėto džiūgavimo bibliotekos egzistavimu proga susimąsčiau, jog bakalauro studijų metu skaitykloj ko gero nesu praleidęs daugiau kaip valandos (labai jau tiesą sakant, tektų pripažint, jog per savo bakalaureatą cover to cover neperskaičiau nei vienos knygos. Kaip galima turėt diplomą iš dalyko, kurio nesimokai girdžiu jus klausiant tyliai ir nedrąsiai? I think it's pretty obvious, don't you? Me = Genius). Matyt būtų teisinga daryt išvadą, jog šįkart esu nusiteikęs rimtoms studijoms, o ne valkiojimuisi po univerą, nesugalvojant ką įdomesnio galima nuveikt (būtų puiku, jei su mielu skaitytoju pavyktų susitart ir bendrom pastangom pamiršt tą faktą, jog šis įrašas yra rašomas universiteto bibliotekoj)
Kitą apąstymų grandinė, tuo pačiu privedusi ir prie šio įrašo pavadinimo, buvo susijusi su girdėtu pasakojimu apie kituose universitetuose 24/7 veikiančias skaityklas. Ogi kaip nuostabu tai būtų - visą parą veikianti biblioteka. Not that I would fokken read till 6AM, bet čia kaip su daugeliu kitų dalykų - nenoriu, bet gera žinot, kad galėčiau, jei norėčiau. Šian vos išsedėjau iki 17h, but whatever, I want it to be open 24/7! Let the hobos read something useful.
