2010 m. lapkričio 10 d.

Pick your battles wisely

Tam retam blogosferos Kolumbui, keliaujančiam po neaprėpiamus blog'ų ir kitokios velniams reikalingos rašliavos vandenynus, ieškant neatrastų gėrybių (for the sake of the argument, don't mind the accuracy of this sentence. Nor grammar), bus labai nepasisekę jei jo firefox'inis, chrominis ar koks kitoks laivelis (IE-valtis for the love of God, nėra aprobuota transporto priemonė ilgoms kelionėms blogosfera) kartais nuklys į mano mokslai-related-Bermuda triangle.
Tai paaiškintina tuom, jog dėl mano socialinio gyvenimo ribinio polinkio artėt į nulį, visi be išimties šio ir, labiau nei tikėtina, ateinančių dvidešimties mėnesių įrašai bus susiję su studijomis alaus permirkusioje Bavarijoje. Kas gal ir nebūtų taip liūdna, jei rašyčiau apie tą patį alų arba besaikį smaginimąsi su vietinėmis ili-i-ho-hoooo dailiąją lytį reprezentuojančiomis, iki sąmonės netekimo Jägermeister lakančiomis studenčiokėmis, bet matot - I am kind of a nerd and shit... And nerd's don't party..unless math is involved.

That being said, galiu pradėt dėstyt pagrindinę šio įrašo mintį (there will be no talk about boobs of any kind beyond this point. I am sorry. For myself).

Nepamenu ar esu rašęs (bet tikrai esu kažkam pasakojęs, nes skųstis tikrai moku ir mėgstu. Kažkaip juk reikia išlaikyt savo tautiškumą ir ryšį su gimtine), tačiau bet kokiu atveju, vietinis studžių mentalitetas yra tikrai vertas (pakartotinio) paminėjimo. Šį semestra inter alia privalau mokytis tokią-tais įdomią discipliną kaip ekonometrijos metodai (aka advanced econometrics). Dalykas tikrai nėra lengvas ir per pirmas tris mokslų savaites prikonspektavau bent jau 30 lapų (ką turėtumėt laikyt legitimate matu, kalbant apie disciplinos sudėtingumą), neskaitant šusnio skirto skaičiavimams. Dabar įsivaizduok, jei gali, mielas Kolumbe, koks apima jausmas, kai šio dalyko seminarų metu turi kovot (like nerds do) dėl galimybės ant lentos pamylėt kokią nors projekcijų matricą ar tai Wahrscheinlichkeitsdichtefunktion (yes, this word is not made up by me). Seminarus vedanti doktorantė net pradėjo naudot random number generator (lošimų kauliuko nebepakanka), kad iš 12 žmonių būtų galima išrinkt tą, kuris eis spręsti. Seriously? Kiek pamenu žavias akimirkas VU/EF, vien tam, kad iškrapštytum iš suolo studžių, valstybiniame matematikos egzamine gavusį 100, paprastai matricai transponuot, prireikdavo panaudot psichologinę prievartą ir banginių žvejybos įrankius. Can I get an amen?

Turbūt man dar nėra tekę taip greit persiorentuot ir įsijaust į visą tą individualizuotą polinkį lipt kitiems ant galvų (It's not enough to succeed. Others must fail ~ G. Vidal), kaip kad tai padariau praeitą savaitę. Dabar mane nuo panelių matricų sulaikyt gali tik tas prakeiktas uniform skirstinys arba nuodai. The game's on, bitches.

On some slightly less aggressive, but still annoying note: kad ir kokioj srity, žmogau, bandytum pasireikšt ir ką nors pasiekt, visada atsiranda viena over-motivated and self-confident blondinė (it's always the blond one..) su į kasą surištais plaukais, kuri kaip koks matematikos maitvanagis suka ratus virš, metaphorically speaking, dvesiančių studentų ir godžiai ryja jų taškus su Šuriko Fedios entuziazmu.  Daddy issues go a long way. 

Anyhow, in a 1x1 battle VS femme fatale, one is destined to fail. Miserably.

O dabar užbaigiant liūdna ir nieko gero nežadančia apeliacija į sveiką protą, reiktų paminėt tą nenusakomai nuostabų jausmą, kuomet paskaitos metu tau užduodamas klausimas iš statistikos, o tavo smegenai į tokią užklausą grąžina atsaką #div/0, mat toj makaulės daly, kur turėtų bazuotis fundamentalios statistikos žinios, glūdi dėdės-draugo VU/EF dėstytuvo, kuris duok-die greit baigs savo beprasmį šlaistymąsi po fakultetą, suformuota juoda skylė. And in space - no one can hear you scream.